Katalogo maketavimas ir jo reikšmė pristatant produktą

Jūsų pasirinktas produktas gali būti puikus, bet jei kataloge jis bus netinkamai pristatomas, pastangos parduoti gali būti bevaisės.

1.    Įsitikinkite, kad jūsų katalogas atspindi jūsų prekės ženklo identitetą
Jei jūsų katalogo, jūsų parduotuvės ir jūsų internetinio puslapio stilius nėra vieningas, tai jau yra problema. Kur pirkėjai bepirktų jūsų produktą, jie turėtų gauti to paties prekinio ženklo pirkimo patirtį. Tai siejama ne tik su įmonėje pasirinktos spalvos naudojamu. Prekinio ženklo identiteto transliavimas visuose pasirinktuose media kanaluose, garantuos vartotojams, kad jie visur gaus tokią pačią paslaugą ir kokybę. Maketavimas čia atlieka svarbų vaidmenį. Todėl siekdami, kad prekės ženklo identiteto atvaizdavimas maketuose būtų sklandus, turite koordinuoti savo grafikos ir web dizainerių resursus.

2.    Nepriimkite pažodžiui kvadratinių centimetrų analizės
Kai kurių įmonių specialistai katalogo veiksmingumą matuoja skaičiuodami pardavimus puslapio kvadratiniais centimetrais. Iš vienos pusės, toks matavimas yra naudingas, tačiau neturėtų būti vertinamas tiesmukai. Didesnė elementų grūstis nepadės išauginti pardavimų. Atvirkščiai, norintieji pabrėžti – „stengiamės labiau“ pastebės, kad pardavimai intensyviau auga išryškinant tik kelis esminius elementus.

3.    Maketuodami katalogą galvokite apie visumą
Dažniausiai pasitaikanti maketavimo klaida yra dėmesio sutelkimas į atskirus puslapius, o ne į katalogo gamybos visumą. Identiškai atrodančios erdvės gali sukelti nuobodulį. Kaip muzikinės partitūros, katalogai patraukia akį ir stebina paprastų siluetų paveiksliukais, stambiomis detalėmis, plačiais kampais, nuotraukomis su tvarkingomis užlaidomis, gyvenimiškais kadrais, taip išlaikydami žiūrovo susidomėjimą ir skatinantys jį atversti kitą puslapį.

4.    Pažinkite savo vartotoją
Savo vartotojų pažinimas yra labai svarbus pasirenkant prekes, nuotraukų stilių, produktų apibūdinimą ir plečiant pašto adresų sąrašą. Tai padeda pasirinkti Jūsų kuriamą įvaizdį makete: miestui ar kaimui, aukštajai madai ar kasdieninio naudojimo stiliui ir pan.

5.    Nežiūrėkite į tekstus, kaip į neišnaudotą erdvę pardavimams
Šimtas ir daugiau geriausių Beatos receptų, R. Želionienės patarimai, kaip sudominti vaiką ir panašūs tekstai gali patraukti vartotojų dėmesį, suteikdami galimybę lėtai mėgautis katalogu, įprasminti produkto pasirinkimą ir paversi jį unikaliu.

6.    Brangiausias – nebūtinai didžiausias
Įsidėmėkite, jog svarbiausia parduoti ne vieną – brangiausią produktą, o padaryti visą katalogą parduodančiu. Jei sukursite įdomią katalogo koncepciją, žmonės bus linkę praleisti daugiau laiko jį vartydami, tuomet išauga tikimybė, kad vartotojai pastebės ir nupirks daugiau produktų.

7.    Venkite pernelyg sudėtingų puslapių
Dauguma katalogų talpina daug informacijos ir apima nuo 8 iki 10 produktų. Jei sudėsite visus produktus naudojant sudėtingas schemas, informacija atrodys pernelyg perpildyta ir klaidins skaitytoją. Taigi, jei Jums norite pateikti sudėtingas nuotraukas, apribokite jų skaičių ir padidinkite jas, kad informacija būtų pakankamai aiški.

8.    Neapsiribokite tik užsakovo pateiktomis nuotraukomis
Išlaidų mažinimas naudojant tik gamintojo pateiktas produktų fotografijas paprastai baigiasi raiškos, stiliaus ir nuotraukų kokybės mišiniu. Katalogas atrodo neryškus ar net mažiau patikimas. Jis, galbūt, pristatys produktą, tačiau nepalaikys prekės ženklo. Išvaizda ir dizaino pojūtis turi sustiprinti Jūsų identitetą. Individualūs produktai atsiras ir pradings, tačiau Jūsų prekės ženklo išlikimas priklauso nuo darnios ir nuoseklios komunikacijos.

9.    Įtraukite užsakymo formą
Kadangi faktinis užsakymas atliekamas telefonu arba įmonės internetinėje svetainėje, kai kurie katalogų kūrėjai mano, jog užsakymo forma kataloge nereikalinga. Tačiau apklausa parodė, kad pirkėjai linkę naudotis spausdintinėmis užsakymo formomis, formuoti savo pirkinius ir rinkti reikiamą informaciją. Netgi pateikiant užsakymus telefonu, tai padeda efektyviau ir tiksliau valdyti informaciją.

10.    Netaupykite produkto vertės sąskaita
Katalogo gavėjai negali vertinti produkto, neturėję pirmos pirkimo patirties, todėl savo pasitikėjimą jie grindžia dizaino, nuotraukų, popieriaus ir spaudos kokybės pojūčiu. Deja, sumažinus biudžetą, šios detalės nukenčia pirmiausiai, nes klaidingai manoma, jog žmonės to net nepastebės, jei produktas išliks toks pat. Tačiau jie mato... Todėl atminkite, kad reprezentacija komunikuoja integruotą produkto ir prekės ženklo patikimumą. Taigi, ji daro didžiausią įtaką pardavimams.

Lietuvos spaustuvių vaidmuo tarpukario reklamoje (1918-1940 m.)

Tarpukario leidinius ir spaudos reklamos raidą galima suskirstyti į du pagrindinius etapus: pirmąjį ir antrąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius (1918 – 1930 ir 1931 – 1940).
Pirmojo dešimtmečio leidiniams ir reklamoms dar dažnai trūksta profesionalumo, meninės išraiškos. Jos mėgėjiškos, dažnai kurtos pačių spaustuvininkų, panašios į paprastus skelbimus.
„Trečio dešimtmečio pradžios lietuviška spauda buvo viena brangiausių pasaulyje. Dideles kainas lėmė techninis atsilikimas: dažna spaustuvė naudojo pasenusius ir susidėvėjusius įrengimus, rinkėjai tekstą rinko rankomis.“ (Jankevičiūtė G. Lietuvos grafika 1918-1940. Vilnius: E. Kasparavičiaus leidykla, 2008, p. 30)
„Vokiečiai savo ruožtu buvo suinteresuoti palaikyti ryšius su Lietuvos leidėjais, turėjo Lietuvoje savo atstovus, kurie ieškojo jiems užsakovų. Lietuvos dienraščiai, žurnalai, verslininkams skirti žinynai reklamavo Otto Elsnerio, Guido Hackbeilio ir kitų vokiečių spaustuvių paslaugas.“ (Jankevičiūtė G. Lietuvos grafika 1918-1940. Vilnius: E. Kasparavičiaus leidykla, 2008, p. 34).
„Išaugusi poligrafijos paslaugų kokybė, kritusios spaudos darbų kainos ir padidinti muitai įvežamiems spaudiniams padarė savo – nuo trečio dešimtmečio vidurio Lietuvos leidėjai pradėjo beveik visą produkciją spausdinti Lietuvoje.“ (Jankevičiūtė G. Lietuvos grafika 1918-1940. Vilnius: E. Kasparavičiaus leidykla, 2008, p. 36)

Šaltinis: virtuali e. paveldo svetainė.

Tarpukario laikotarpiu Kaune veikė apie penkiasdešimt penkios skirtingos spaustuvės, o visoje šalyje spausdinti kelių šimtų skirtingų rūšių periodiniai leidiniai. Vieni, tokie kaip tautiškos minties dienraštis Lietuvos aidas (1917-1919, 1928-1940 m.) ar jaunuomenės savaitraštis Jaunoji karta (1928-1940 m.) gyvavo didžiąją dalį nepriklausomybės laikotarpio. Kiti buvo leisti nereguliariai arba trumpą laikotarpį. Būta žurnalų ar laikraščių, pasirodžiusių vos kelis kartus - dažniausiai tai specifinei auditorijai skirta periodika: lietuvių meno kūrėjų draugijos leidinys Menas (1920 m.), siuvėjams skirtas žurnalas Mados (1932-1934 m., pasirodė tik trys numeriai) ar Laisvamanis, skirtas aptarti visuomeniškiems klausimams (1933 m., pasirodė dveji numeriai).
Ketvirtajame dešimtmetyje patobulėjusios spaustuvių technologijos suteikė galimybę žaisti ne tik formomis, bet ir spalvomis. Periodinė spauda ir reklama tampa neatsiejamos viena nuo kitos: žiniasklaida platina informaciją, o reklamų užsakovai tokiu būdu remia laikraštį ar žurnalą ir finansuoja dalį leidinio gamybos kaštų.
Tam, jog leidinys sėkmingai klestėtų svarbi ne tik auditorija ar aktualūs tekstai, bet ir rėmimas. Šią reklamos funkciją pabrėžusi ir G. Jankevičiūtė (Lietuvos grafika 1918-1940): „dideli dienraščių tiražai viliojo reklamos užsakovus, žurnalų leidėjai patys ieškojo norinčių skelbtis jų leidiniuose ir mokesčiu už reklamą prisidėti prie leidybos finansavimo“. Reklamos užsakovai periodiką maitina ir atlieka tam tikro mecenato vaidmenį. Nors reklama susiformavo jau gerokai anksčiau, Lietuvoje šis taikomosios grafikos žanras suklestėjo ir įgavo šiandieninę formą būtent 1918-1940 metais.


Straipsnio autorė
spaustuvės KOPA dizainerė
Jovita Bliudžiutė