Egipto kalendoriaus istorija

Seniausi kalendoriai Egipte buvo lunasoliariniai - Mėnulio ciklu pagrįsti kalendoriai: kuomet laikas buvo matuojamas mėnesiais, kurie atitiko vieną mėnulio ciklą (28-29 dienos), ir kurie buvo apjungiami į saulės metus (apie 365 dienos). Šių metų pradžią žymėdavo Nilo potvyniai. Paprastai vienerius metus sudarydavo dvylika mėnesių, tačiau dėl mėnulio ir saulės ciklų neatitikimo, kartais reikėdavo pridėti papildomą keliamąjį mėnesį.

Vėliau įvykdyta kalendoriaus reforma. Nuo kalendoriaus, kuris rėmėsi mėnulio ciklais, buvo pereita prie saulės ciklais skaičiuojamų metų. Tuomet senovės egyptiečiai pradėjo naudoti dvylikos mėnesių kalendorių, kur kiekvieną mėnesį sudarė po 30 dienų, iš viso 360 dienų per metus. Naujų metų ataskaitos tašku buvo Nilo potvynio pradžia, kuri sutapdavo su Sirijaus patekėjimu. Apie 4000 metų pr.m.e., metų pabaigoje jie pridėjo 5 papildomas dienas, siekiant kalendorių labiau sutapatinti su saulės metais. Tos penkios dienos tapo švente, nes buvo manoma, kad šiuo laikotarpiu darbas bus nesėkmingas.

Egiptiečiai paskaičiavo, kad saulės metai buvo arti 3651/4 dienų, bet vietoje dienos šuolio kas ketverius metus tam, kad suskaičiuoti frakcines dienas (ką mes darome šiuo metu), jie jas sukaupdavo į vieną ketvirtį. Po 1,460 saulės metų arba po mūsų 365 metų keturių periodų, praėjo 1,461 Egipto metų. Tai reiškia, kad kuomet metai ėjo, Egipto mėnesiai prarado sinchronizaciją su sezonais, todėl atsitiko taip, kad vasaros mėnesiai galiausiai nukrito į žiemos sezoną. Tik kartą per 1,460-tus metus, jų kalendoriniai metai visiškai sutapo su saulės metais.
Papildomai prie civilinio kalendoriaus, Egiptiečiai taip pat turėjo ir religinį kalendorių, kuris buvo paremtas 291/2 menulio ciklo diena ir labiau buvo susijęs su žemės ūkio ciklais ir žvaigždžių judesiais.
Tokia Egipto kalendoriaus struktūra buvo išlaikyta tūkstančius metų. Tik 22 m. pr. m. e. buvo įgyvendinta Ptolemėjaus pasiūlyta reforma, pridedant papildomą dieną kas ketverius metus ir sinchronizuojant Egipto kalendorių su Julijaus kalendoriumi. Tokiu būdu buvo sukurtas Aleksandrijos kalendorius, kurį iki mūsų dienų naudoja krikščionys.